Grytutė ir tamsa

Austrija, Viena. ~1900.

Prie beprotnamio vaikinas randa merginą. Ji be sąmonės, nuskusta galva, ištatuiruotu riešu, prapjauta gerkle. BET GYVA. Dėl antisemitinių judėjimų mergina nunešama paslaugiam gydytojui  į namus, o ne į ligoninę, kolkas neaiški jos kilmė, nesinori niekam pakenkti. 

Atsipekėjusi mergina tvirtina, kad ji nėra žmogus, ji – mechanizmas. Ji neturi tikro vardo, vardas – tatuiruotė ant riešo. Ji sako, kad niekada negimė, ją sukūrė tokią, kokia yra, o jos tikslas – surasti ir sunaikinti paslaptingą monstrą, kuris greitai atkeliaus į Vieną. 

Žinoma, visi galvoja, kad mergina išprotėjo nuo patirtų fizinių ir psichologinių traumų, tačiau ji atrodo tokia tyra ir graži, kad abejingas jai negali likti nei pats gydytojas, nei jaunas jo patarnautojas. Po truputį atsiskleidžia vis daugiau detalių.

Paraleliai pasakojama kita istorija, (Vokietija, ~1940). Apie mažą mergaitę, kuri neseniai neteko savo mamos. Ja rūpinasi jai likęs tėvas. Jis yra gydytojas, kuris dirba už tvoros esančioje ligoninėje, prie zoologijos sodo. Mergaitė užsispyrusi, pasipūtusi manipuliatorė, mėgėja nuo realybės atsiriboti ITIN žiauriomis pasakomis (su bloga pabaiga), kurias kuria pati, arba yra girdėjusi iš savo buvusios auklės. Negana to, kad mergaitės mama nusižudė, jos pasaulis aukštyn kojomis apsiverčia antrą kartą…

Galiu pasakyti tiek, kad gana greitai pasidaro aišku, kuo abi veikėjos yra susijusios, nors iki smulkmenų viskas paaiškėja tik paskutiniuose skyriuose. Mano nuomone, knyga LABAI LABAI verta jūsų dėmesio, jei patinka grožinė literatūra/romanai susiję su II pasauliniu karu.

Prieš šią knygą skaitydama, per daug nesidomėjau jos aprašymu ir žmonių nuomonėmis, galvojau, kad tai bus tiesiog… kažkokia pasaka suaugusiems. Gavau tai, ko visai nesitikėjau. Įspūdį paliko gerą. Įdomiai parašytas, gražiai sudėliotas, nenuobodus skaitinys.

Gal ir neverta lyginti su R. Šepetys „Druska jūrai“, nes potemė skiriasi, tačiau, mano subjektyvia nuomone, ieškantiems įdomaus išgalvoto romano apie antrojo pasaulinio karo nuskriaustus žmones – „Grytutė ir tamsa“ yra daug stipresnis, daugiau dėmesio vertas kūrinys.

Ir… negaliu nepagirti gražaus viršelio, vau!