Knygų vagilė

Markus Zusak (australų tautybės rašytojo) kūrinys „Knygų vagilė“, bent jau kolkas, yra geriausia šiais metais perskaityta knyga. Ko gero, ji liks viso mano skaitymo laikotarpio mėgstamiausių knygų sąraše. Istorija paliko neišdildomą įspūdį.

Nacistinė Vokietija. Komunistų tėvų mergaitę (knygų vagilę Lizelę) imasi globoti neturtinga vokiečių šeima. Ta pati šeima savo rūsyje slepia žydą (man jau užtektų vien tokio aprašymo, kad knyga sudomintų). Kūrinio pasakotoja – ironiškai nusiteikusi, asmenį įgavusi mirtis.

Tik įsivaizduokit ką pati mirtis galėtų papasakoti karo laikotarpiu. Tai va! Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek nervino, buvo tas, kad pasakotoja kartais sugadindavo visą intrigą. Dar įvykiams neatėjus, užbėgdavo jiems už akių, ir jau papasakodavo kaip tai pasibaigs. Mielai pati būčiau sulaukus pabaigos, toji Mirtis sudaužė man širdį. Kelis kartus.

Tai labai įdomiai parašytas pasakojimas, kuris parodo karo padarinius VISIEMS žmonėms. Nesvarbi nei tautybė, nei amžius… Tai nėra istorija, kuri pagrindiniams veikėjams pasibaigia gerai kaip pasakoje. Jau pradedant skaityti, reiktų tinkamai pasiruošti, nes žiauraus laikotarpio pasekmės bus skaudžios.

Knyga kupina išgalvotų žmonių, kuriuos lengva pamilti realiame gyvenime. Sunku su jais išsiskirti, o abejingiems likti neįmanoma. Taip, kaip knygos veikėjai prisiriša vienas prie kito, aš, skaitydama, prisirišau prie jų. Pamilti galima net pačią pasakotoją – mirtį, jos požiūris į beprasmiškas karo aukas, kurių sielas kažkam reikia surinkti, pateiktas gana vaizdžiai ir išmintingai.

Ir nesvarbu kiek liaubsių čia priberčiau, žodžiais man nepavyktų aprašyti visų emocijų, kurios mano galvoje sukosi perskaičius knygą. Net nežinau kaip plačiau papasakoti apie istoriją, kad jos nesugadinčiau tiems, kurie kūrinį skaitys ateityje. Tik žinokit, kad aš jį tvirtai vertinu 4,5/5.

Jei knyga buvo pati geriausia, tai jos ekranizacija, mano galva – gryna nesąmonė. Nors filmai dažnai būna daug prastesni, nei knygos, tačiau pastarasis man sukėlė tiek pasipiktinimo, kaip joks kitas filmas, kuris buvo pastatytas pagal kokio nors rašytojo kūrinį. Buvo iškreipti ir didesni knygos faktai, ir mažos detalės. Dauguma aktorių vaidino neįtikinamai, o pati pabaiga buvo tiesiog juokinga. Paprasto teatro režisieriai sugalvotų ką nors geriau. Gaila, kad tokia didi istorija buvo taip menkai išpildyta. O jau tie aktorių kalbos akcentai! Kurį laiką buvau susimąsčiusi, gal ką pražiopsojau, o pagrindinė veikėja yra prancūzaitė. Na ne…