Kristin Hannah knygą „Lakštingala“ neabejotinai įtrauksiu į labiausiai patikusių (bent jau šiais metais) kūrinių sąrašą. Paprastai, knygos, kurios pasakoja apie karą, man vis iš naujo sudaužo širdį. Tiesiog skaudu, baisu skaityti. Ir nepaisant to, vistiek ši tematika mane traukia, istorijos palieka giliausią įspūdį – neišblėstantį. Kalbu ne apie visas, I-II-ąjį pasaulinius karus aprašančias, knygas, tačiau „Lakštingala“ vienas iš tų gerųjų romanų, kuris paliko savo pėdsaką dar ilgam po to, kai užverčiau paskutinį jo puslapį. Neveltui visas pasaulis šią knygą įvertino labai aukšta vieta reitinge.
Knygoje pasakojama dviejų prancūzių seserų istorija Antrojo pasaulinio karo metais; viena gyvena Paryžiuje, kita — provincijos miestelyje. Abi prislėgtos ir įskaudintos ankstyvos motinos netekties ir nerūpestingo tėvo elgesio. Vis dėlto abi randa būdų mylėti ir atleisti. Skamba sentimentalokai? Istorija išties šiek tiek sentimentali, bet šiai melodramai, kuriai, beje, netrūksta socialinio-politinio atspalvio, istorinio tikslumo — K. Hannah tikina, kad sukurti Izabelės paveikslą ją įkvėpė tikra moters, vedusios numuštus sąjungininkų lakūnus per Pirėnus, gyvenimo istorija, — labai sunku atsispirti.
Knyga, mano galva, unikali tuo, kad autorė nepiešia „geriečių“ ir „blogiečių“ paveikslo, leidžia šiek tiek įsijausti į abi kariaujančių puses. Pasakoja apie žmones, kuriuos, atskleidžiant jų prigimtines sąvybes, tiesiog SUKŪRĖ aplinkybės, .
Skaitant supranti, kad kare išties nėra laimėtojų pusės. Niekas nebuvo nepaliestas karo, eilinio žmogaus buitis BUVO KARAS.
Istorija nėra sausas karo pasakojimas. Romanas, veikiau jau, subalansuotas moteriškai auditorijai. Abiejų seserų istorijoje (pas vieną labiau, pas kitą kiek mažiau) jaučiasi romantikos, meilės prieskonis. Apart sudėtingų šeimos ir seserų santykių, netrūksta ir kiekvienos iš jų vidinių dramų bei sumaišties.
Pasakojimas man nepasirodė monotoniškas, ar nuobodus. Trumpi ir aiškūs skyriai, ne per lėta laiko tekmė. Viskas nuolat juda, keičiasi, sukasi. Kai atrodo, kad jau blogiau būti negali, galvokit iš naujo.
Žodžiu, knyga yra tikras saldainiukas jaukiems rudens vakarams sukurti.
Skubėkite, kol dar yra neišparduotų knygų, nes kitas autorės istorijas (lietuviu kalba) rasti jau sunkoka. O gaila, mielai perskaityčiau.