Daugybę apdovanojimų pelniusi knyga, apie kurią nežinoti, tikriausiai, yra tiesiog neįmanoma. Žmonėms ji taaaip patiko, prisiskaičiau tiek liaubsių ir pagyrų, kad prieš pradedant skaityti, aš tikėjausi kažko nežemiško, beprotiškai gudraus, įtraukiančio, paliekančio neišdildomą įspūdį… Ir to nesulaukiau.
Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad knyga buvo neįdomi, ar nepatiko. Priešingai.
Gražiai pasakojama iš kelių veikėjų perspektyvos. Šiek tiek smagaus humoro. Šiek tiek romantikos. Daug emocijų sukeliantis pasakojimas. Tikrai sumaniai pateikta gintaro kambario istorijos versija – nustebau ir apsidžiaugiau ją radusi, galvojau, tiesiog VAU.
Reikalas tas, kad mano lūkesčiai, dėl to, kaip ši knyga išafišuota, buvo nežmoniškai dideli. 🙂
Aš manau, kad tai tikrai sumani knyga. Skausminga, tačiau graži, susivienijųsių ir geraširdžių žmonių, istorija (neskaitant vieno idioto jūreivio:)) su tiek laiminga pabaiga, kiek tokiomis aplinkybėmis ji buvo įmanoma. Ne ta pasaka, kur visi geriečiai gyvena ilgai ir laimingai, tačiau realesnė jos versija.
Negalėčiau jai duoti savo aukščiausio įvertinimo, nes tokio stipraus įspūdžio nepaliko. Bet patariu paimti ją į rankas, neaplenkit šios knygos. Ypač neaplenkit tie, kurie prijaučia 1939-1945 metų laikmetį vaizduojantiems romanams.
…1945 metų žiema. Keturi jauni žmonės: du vokiečiai, lietuvė, lenkė. Keturios paslaptys. Jų keliai susikerta bėgant su tūkstančiais kitų nuo puolančios sovietų kariuomenės. Jų tikslas – pakliūti į „Wilhelm Gustloff“, laivą, turintį juos išgelbėti nuo okupantų.