Jauna mergina po patirtos traumos atsibunda ligoninėje, jos atmintyje beprotiškai daug spragų apie praėjusią vasarą. Ji mano, kad artimieji KAŽKĄ nuo jos slepia. Po trupučiuką panelė lipdo dėlionės dalis, užsirašinėja savo atsiminimus ir bando išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko, jos giminei priklausančioje privačioje saloje, jai laiką leidžiant su pusbroliais ir pirmąja meile. Taip knyga ir rutuliojasi.
Tai labai gudriai, įdomiai ir tiesiog KITAIP parašyta knyga. Istorija greitai užkabina ir intriguoja. Pradedi spėlioti paslaptį, kuri saugoma nuo pagrindinės veikėjos – sakyčiau, toks lengvas trileris. 🙂
Jei nebūtų sukelta tiek bangų apie istorijos pabaigą (net ant viršelio minima, jog negalima niekam prasitarti kaip viskas baigsis, jei kas klaus), tai tikriausiai būčiau labiau mėgavusis pačia knygos eiga ir mažiau spėliojus, sukus galva, kur čia tas šuo pakastas. Tačiau, kad jau labai stengiaus :)) – kažką panašaus ir įsivaizdavau. Pabaiga manęs taip stipriai nesukrėtė, kaip daugelį skaitytojų (sprendžiu iš komentarų soc. erdvėse).
Žinot, kurį laiką galvojau (mano vienas iš spėjimų), kad mergina mato ir bendrauja su savo mirusiomis tetomis, kurios naktimis išeina pasivaikščioti į kiemą ir tarsi neranda sau vietos. Dabar, kai jau žinau kaip išties viskas baigėsi, atrodo šiek tiek juokinga, juolab, kad suvoki kiek daug užuominų buvo pateikta skaitant. 🙂
Tai nebuvo tokia knyga, kuri man paliktų tiesiog neišdildomą įspūdį ir apverstų mano pasaulį aukštyn kojom :). Galvoju, kad pagrindinis minusas, kas man asmeniškai nepatiko, buvo tai, jog visą laiką knygą skaičiau su negera nuojauta. Istorija pateikta tokiomis pilkomis spalvomis, jog taip ir lauki kažko negero. Atrodo, žinai, kad knyga tiesiog negali baigtis gerai. Bet vien dėl jau dėl kitokio pasakojimo stiliaus, trumpučių, labai lengvai skaitomų knygos skyrių, to detektyvinio intriguojančio prieskonio – nuoširdžiai rekomenduoju visai jaunesnei auditorijai.