Ši knyga pas mane gulėjo dar nuo praėjusių Kalėdų. Kažkada įtraukiau ją į sąrašą knygų, kurias noriu perskaityti, tačiau jau buvau pamiršusi apie ką ji ir pasakoja. Goodreads reitingas buvo visai neblogas, tačiau nemačiau daug žmonių apie istoriją kalbant ir, tiesiai šviesiai pasakysiu, nesitikėjau nieko ypatingo. Tik viršelis man labai patiko. 😀
Jauna mergina, vardu Nadia, gyvena Canaan’ o miestelyje, kuris aptvertas akmenine siena, kad jo gyventojai jaustųsi saugiai nuo neatrastų, neištyrinėtų vietų, bei nežinomų pavojų, kurie gali tykoti už sienos ribų. Esmė ta, kad kas dvyliką metų, dėl neaiškių priežasčių, visi Canaan’o gyventojai masiškai praranda atmintį. Nežino kas jie tokie, nebepažįsta šeimos narių, praktiškai netenka viso savo gyvenimo, JEI jo nebūna užrašę į savo atminties knygas.
Tiksliai aprašyti savo gyvenimus tampa be proto svarbu, kad praėjus chaotiškam pamiršimo periodui, galėtum apie save perskaityti. Tampi tuo asmeniu, kurį aprašei. Kad ne viskas būtų taip painu ir neteisinga, miestelis turi savo archyvą, savo taisykles, savo valdančiuosius… Visą sistemą! Žmonės užmaršties laikmečiui ruošiasi pagal surašytas gaires, kad jam praėjus, galėtų kaip visuomenė funkcionuoti toliau.
Vienas keistas dalykas tas, kad pagrindinė veikėja Nadia NIEKADA nieko nepamiršta. Ji pastebi miestelio valdžios ydas, svarsto, kas buvo tas žmogus, kuris kitus gyventojus apie Užmarties laikotarpį įspėjo jį aprašydamas. Ar neužmirštančių žmonių yra ir daugiau? Kokia paslaptis slepiasi po dvylikos metų periodu?
Pirmasis skyrius (o skyriai čia gana ilgi) skaitėsi gana sunkiai, buvo keblu įsiminti veikėjus, nelabai supratau kas vyksta… Tačiau jau nuo antrojo skyriaus įsitraukiau ir supratau knygą per daug nuvertinusi. Negana to, įveikus maždaug pusę istorijos – ji mane lengvai šokiravo, nesitikėjau nieko panašaus, aprašyme užuominos apie Canaan’o miestelio bei jo žmonių kilmę nebuvo. Net nesu tikra, kiek daug galiu jums prasitarti, kad nesugadinčiau intrigos, jei nuspręsite paskaityti patys. 🙂
Skaitant vis atrodė, kad vienas atsakymas gimdo po kelis klausimus. Vienoje knygoje tiek daug visko! Nuo antros istorijos pusės, buvo neįmanoma knygos užversti. Perskaitai kuo pasibaigia vienas skyrius, nesugebi atsiplėšti nepradėjęs naujo skyriaus.
Be visa ko, istorija turėjo savo gražią romantinę pusę. O kaip gi be meilės… 🙂
Tik patys geriausi žodžiai apie šią knygą – sukėlė tikrai daug emocijų, o aš jau laukiu antrosios dalies (bus išleista tik spalio mėnesį) – The Knowing, kuri, kaip supratau, tęs savo pasakojimą apie miestelį po 400 metų! Vau!