Žarija pelenuose

Knygą perskaičiau jau prieš gerą mėnesį, detales tikrai reikės prisiminti peržvelgus oficialų aprašymą, tačiau ką galiu pasakyti neabejodama – „Žarija pelenuose“ man paliko puikų įspūdį. Praėjo nemažai laiko, o emocijos pasiliko! Vakar parduotuvėje su džiaugsmu prigriebiau jau išleistą tęsinį „Deglas naktyje“ ir degu nekantrumu. Būtent tai mane ir privertė suskubti pasidalinti nuomone apie pastarąją Sabaa Tahir sukurtą istoriją. Jei knyga dar nepapuolė į jūsų rankas, tai ko laukiate? 🙂

Šalis, kurioje gimė Laja ir Elijas, kadaise buvo taiki ir klestinti. Tačiau užkariautojai ją pavertė baimės sukaustyta Imperija, valdoma negailestingo Imperatoriaus ir jam aklai paklūstančių karių su sidabrinėmis kaukėmis. Laja užaugo skurdžiame kvartale, tarp apšiurusių namų ir dulkėtų gatvelių, nuo vaikystės žinodama, kad už menkiausią nepaklusnumą Imperatoriui žiauriai baudžiama. Elijas, priešingai, priklauso išrinktiesiems – jis augo uždaroje Juodosios uolos akademijoje, kur berniukai nuo mažumės rengiami tapti Imperatoriaus armijos kariais. Skirtingiems pasauliams priklausantys Laja ir Elijas gimę būti nesutaikomais priešais, bet netrukus ima aiškėti, kad jų likimai susiję kur kas labiau, negu jiedu įtarė…

Istorija mane gana greitai įtraukė, nors (Ko labiausiai laukiau? Romano :)) pagrindiniai veikėjai susitiko ne iš karto. Dėl to labai nekantravau. 😀

Buvo įdomu skaityti ne vien veiksmo kupinas istorijos vietas, tačiau ir beskaitant stebtelti, susimąstyti apie žmonių psichologiją. Apie nuo vaikystės auginamus, ruošiamus profesionalius karius, kurie patys savo likimo nepasirinko. Apie vergovę, draugystę, žmogiškas klaidas ir mūsų prigimtį. Na, tikrai radau peno pamąstymams. Knyga fantastinė, tačiau atspindi daug dalykų, kuriuos galime pritaikyti savo realiai žmonijai.

Man tikrai patiko. Vertinu 4,5/5.

Skaitykim kartu, Gabrielė