Oficialus knygos aprašymas, nežinantiems apie ką aš, pačioje apačioje
Apie Jojo Moyes sukurtą pasakojimą „Aš prieš tave“ buvau girdėjusi daug įvairių atsiliepimų. Net neįsigilinusi į knygos aprašymą, iš nuogirdų susidariau įspūdį, kad tai yra neįgalaus vyro ir sveikos jaunos moters meilės istorija. Tada galvojau „Ne, man neskamba super įdomiai, tokios istorijos ne man, aš jau geriau savo laiką skirsiu fantastikai…“, BET, kaip man dažnai atsitinka, pamačiau, jog knygai taikoma nebloga akcija. Tai kaip aš jos nenusipirksiu? Ir kaip neperskaitysiu knygos, už kurią sumokėjau?
Istorija mane įtraukė labiau, skaitėsi lengviau, nei tikėjausi. Liaudiškai tariant „užkabino“.
Iš pažiūros, knygoje suformuota labai patogi situacija. Nieko neveikianti, neturinti aiškaus tikslo, ar didelių ambicijų, mergina, turėtų puikiai tikti į porą jaunam vyrui su negalia, kuriam reikia nuolatinės pagalbos. Ir dar tikram turtuoliui! 🙂 Galima sakyti, kad kirvis atitinka kotą.
Deja, jau knygos viduryje mane pradėjo kamuoti bloga nuojauta dėl istorijos baigties. Supratau, kad dėl savo pradinio požiūrio apie Vilo ir Lu santykius, ir kaip autorė juos sudėlios, aš tikriausiai klydau. Skaičiau toliau ir laukiau blogiausio.
„Aš prieš tave“ – jau vien pavadinimas rodo, kad kažkur, kai knyga baigsis, egzistuos ir laikotarpis „aš PO tavęs“ (net jei nežinotume apie išleistą knygos tęsinį), tai kaip galima tikėtis pasakiškos baigties? Nors, jei turėtume pabaigą „jie ilgai ir laimingai gyveno“, tikriausiai sakyčiau, kad ojojoi kaip banalu. Vadinasi, viskas gerai taip, kaip yra.
Skaitydama šį pasakojimą aš liūdėjau, tikrai nepasisėmiau daug gerų ir pakilių emocijų. Vien dėl to, šios knygos per daug nerekomenduočiau, sakykim – savo draugėms. Dėl tos pačios priežasties dar nepažiūrėjau ir romano ekranizacijos, nežinau ar žiūrėsiu… O šiaip, perskaičiau greitai ir lengvai, buvo įdomu. Visai norėčiau atsiversti tęsinį, o gal tiesiog kokią nors kitą tos pačios autorės knygą.
Filmo anonsą įdedu, gal įdomu?
Tiesa, kaip supratau, knygoje buvo šioks toks atitrūkimas nuo realybės dėl Vilo negalios detalių. Jeigu JAU SKAITĖTE knygą, siūlau pasižiūrėti kaip ši istorija atrodo iš vyro, su tokia pačia negalia, perspektyvos. Jo kritika ir akmenėliai į rašytojos daržą:
Lu Klark žino, kiek yra žingsnių nuo autobusų stotelės iki jos namų ir kad jai patinka dirbti miestelio arbatinėje. Ne paslaptis jai ir tai, kad ji turbūt nemyli savo vaikino Patriko.
Tačiau Lu nė nenumano, kad netrukus neteks savo mėgstamo darbo ir kad jai atsivers naujo žinojimo horizontas bei gniaužianti kvapą iki tol nepatirtų jausmų gelmė.
Vilas Treinoras žino, kad po motociklo avarijos prarado norą gyventi. Žino, kad dabar viskas atrodo menka ir atgrasu. Taip pat jis žino, kaip šiai beprasmybei padaryti galą.
Tačiau Vilas nežino, kad netrukus į jo pasaulį įsiverš nuostabioji Lu. Ir nė vienas iš jų nenutuokia, kaip juodu abu pakeis lemtinga akistata su neįprasta galimybe vienas kitą turėti arba visam laikui prarasti.